Vilniaus mokytojų namai
EN

MUZIKINIS PROJEKTAS „IŠŠŪKIS“


VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ FB PUSLAPYJE FESTIVALIS „TAI-AŠ“
Pirmadienis
Balandžio 19 d.
19 val.

Šios dienos „TaiAšIššūkis“ dalyvė - Mingaudė K. Zujutė - šarminga, spalvota bei nenustygstanti vietoje dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja. Puikiai save pati prisistato:

Kas aš esu?

Vadinuosi Mingaude K. Zujūte, mano kūrybinis kelias prasidėjo, kai jau gimiau klykdama per visą ligoninę ir rodydama gamtos dovanotą balsą.

Dainuojamoji poezija su manim buvo - nežinau, kaip ji šalia manęs atsirado, bet visuomet egzistavo kartu. Aktyviai kurti pradėjau prieš aštuonerius metus, tačiau, pastaraisiais metas, dėl įtemptų muzikinio teatro studijų, turėjau šią savo dalį apleisti, tačiau dabar, studijoms artėjant prie finišo tiesiosios, noriu prisiminti, kaip, kas ir kodėl atvedė mane į kūrybą ir sceną apskritai.

Kodėl pasirinkau V. Kernagio dainą „Sužeisto vaiko užkalbėjimas“? Nes tai daina, kuri liečia asmeniškai, kurią gali interpretuoti kaskart kitaip, nes tu, visi mes ir esame tas vaikas, kuris gyvena per savo skausmą ir per jį kuria. Nors yra daugybė nuostabių maestro dainų, kurias drebančiu balsu netyčia pradedi dainuoti vos atsisėdęs prie pianino, tačiau „Sužeisto vaiko užkalbėjimas“ yra daina, kuri, vedama Martinaičio eilių, tave apgaubia šilta, tačiau kraupia neramaus ramumo skraiste ir judina, judina, judina...

Maestro dainos lydėjo mane visą vaikystę. Einant link močiutės, važiuojant mašina... Žiūrėdama, klausydama jo dainų, manau, ir buvau pastumėta į atlikimo meną - žmogus tiek daug gali pasakyti, padaryti, sėdėdamas prie fortepijono. Net šiandien, vienintelė daina, kuri mane gali bet kada pravirkdyti - „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“... Gal dėl to, kad jos raudonos, primena vakaro purpurą tą dieną, kai visi laidojome boružę…

Susitikime https://www.facebook.com/festivalis.tai.as



Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: