Susitikimas su Mattias Desmet klinikinės psichologijos profesoriumi, psichoterapeutu, knygos „Totalitarizmo psichologija“ autoriumi
VMN Baltoji salė
Ketvirtadienis
Gegužės 9 d. 18 val.
Ketvirtadienis
Gegužės 9 d. 18 val.
Gegužės 9–11 d. Lietuvoje viešės Gento universiteto (Belgija) klinikinės psichologijos profesorius, psichoterapeutas Mattias Desmet. Vakarų skaitytojams jis žinomas kaip aštrių įžvalgų apie šiuolaikines politines tendencijas bei covido režimą autorius, o jo knyga „Totalitarizmo psichologija“, išleista ir lietuvių kalba, tapo pasauliniu bestseleriu.
Gegužės 9 d. 18 val. prof. Matijo Desmeto susitikimą su skaitytojais Vilniaus mokytojų namuose moderuos žurnalistas Milošas Matušekas.
Diskusija bus verčiama į lietuvių kalbą.
Diskusija bus verčiama į lietuvių kalbą.
----
Rūpi diktatūros šaknys
Knygoje M. Desmetas aiškina, kad totalitarizmas nėra atsitiktinis reiškinys ir neatsiranda vakuume. Anot profesoriaus, diktatūros ištakos yra tam tikros rūšies kolektyvinė psichozė. Šis M. Desmeto apibendrinimas vadinamas masių formavimosi teorija.
Knygoje „Totalitarizmo psichologija“ profesorius rašo, jog pasaulį apėmė pavojingas reiškinys – kolektyvinės hipnozės tipas, kai vyriausybių tyčia skatinama gyventojų vienatvė, kurstomas nerimas ir baimė užleidžia vietą cenzūrai ir netgi pastūmėja žmonių mases veikti prieš savo pačių interesus, pavyzdžiui, pritarti prigimtinių teisių, privatumo suvaržymui. Pasak autoriaus, įsivyrauja vienintelis, sutelktas krizės naratyvas, draudžiantis kitokią nuomonę.
Kadangi šiandien tai tampa vėl itin aktualia ir jautria tema, M. Desmetas skiria daug dėmesio jos analizei ir atskleidžia, kokie žingsniai priveda prie sąlygų vešėti totalitarizmui, lygina XX a. garsiausius diktatūros vedlius bei jų metodikas su pastaruoju metu atgyjančiu, tik kitokias visuomenės kontrolės formas ir pretekstą joms naudojančiais režimais.
Rūpi diktatūros šaknys
Knygoje M. Desmetas aiškina, kad totalitarizmas nėra atsitiktinis reiškinys ir neatsiranda vakuume. Anot profesoriaus, diktatūros ištakos yra tam tikros rūšies kolektyvinė psichozė. Šis M. Desmeto apibendrinimas vadinamas masių formavimosi teorija.
Knygoje „Totalitarizmo psichologija“ profesorius rašo, jog pasaulį apėmė pavojingas reiškinys – kolektyvinės hipnozės tipas, kai vyriausybių tyčia skatinama gyventojų vienatvė, kurstomas nerimas ir baimė užleidžia vietą cenzūrai ir netgi pastūmėja žmonių mases veikti prieš savo pačių interesus, pavyzdžiui, pritarti prigimtinių teisių, privatumo suvaržymui. Pasak autoriaus, įsivyrauja vienintelis, sutelktas krizės naratyvas, draudžiantis kitokią nuomonę.
Kadangi šiandien tai tampa vėl itin aktualia ir jautria tema, M. Desmetas skiria daug dėmesio jos analizei ir atskleidžia, kokie žingsniai priveda prie sąlygų vešėti totalitarizmui, lygina XX a. garsiausius diktatūros vedlius bei jų metodikas su pastaruoju metu atgyjančiu, tik kitokias visuomenės kontrolės formas ir pretekstą joms naudojančiais režimais.
---
M. Desmetas yra pelnęs mokslininko karjerai reikšmingų apdovanojimų, pavyzdžiui, 2018 m. jis buvo apdovanotas Psichoanalitinės psichoterapijos asociacijos įrodymais pagrįstų psichoanalitinių atvejų tyrimo prizu, o 2019-iais – Nyderlandų psichoterapijos asociacijos Wimo Trijsburgo prizu.
M. Desmetas yra pelnęs mokslininko karjerai reikšmingų apdovanojimų, pavyzdžiui, 2018 m. jis buvo apdovanotas Psichoanalitinės psichoterapijos asociacijos įrodymais pagrįstų psichoanalitinių atvejų tyrimo prizu, o 2019-iais – Nyderlandų psichoterapijos asociacijos Wimo Trijsburgo prizu.
M. Desmetą pranešimų skaityti mielai kviečia įtakingi pasaulio politikai. Antai 2023-iais M. Desmetas dukart pranešimus skaitė ES Parlamente, šių metų vasarį autorius kalbėjo JAV Senate senatoriaus Rono Johnsono kvietimu, neseniai jis pranešimus skaitė Rumunijos Parlamente bei Islandijoje, o gegužę lankysis Lietuvoje.
Abejingas M. Desmeto knygai „Totalitarizmo psichologija“ neliko amerikiečių politikas Robertas Francis Kennedis jaunesnysis. „M. Desmetas pažadina daugybę žmonių, kad jie suprastų, kokioje pavojingoje vietoje dabar esame, ir puikiai išdistiliuoja, kaip čia atsidūrėme“, – teigė R. F. Kennedis.
Įėjimas laisvas.
