Vilniaus mokytojų namai
EN

Vakaras „Vydūnas tautinio atgimimo baruose“


Signatarų namai
Trečiadienis
Kovo 21 d.
17.30 val.

2018 m. kovo 21 d. 17.30 val. Signatarų namuose Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius skaitys paskaitą „Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje“, dalyvaus aktorė Gražina Urbonaitė, koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vadovė Daiva Čičinskienė).
Vydūnas, būdamas Mažosios Lietuvos veikėjas, savo raiška ir kūryba neišsiteko tik joje. Tos raiškos erdvė buvo visa lietuvių tauta. Artimesni Vydūno ryšiai su Didžiąja Lietuva prasideda įpusėjus pirmajam XX a. dešimtmečiui, jau pasiekus kūrybos brandą.
Tuo metu vis labiau ryškėjo nepriklausomos valstybės atkūrimo vizija. Tikėdamas tos vizijos įgyvendinimo galimybe, Vydūnas įsakmiai kėlė tautos laisvės prasmės klausimą. Laisva tauta, jo manymu, turėtų sudaryti sąlygas žmogaus dvasiniam tobulėjimui, dvasinės kultūros sklaidai ir taip esmingai prisidėti prie dvasinės pasaulio evoliucijos, prie žmonijos vienijimosi dvasiniu pagrindu. Savo veikla ir raštais stengdamasis pasauliui parodyti jame esant gyvą ir kūrybingą lietuvių tautą, Pirmojo pasaulinio karo metais mąstytojas prisidėjo prie kelio į nepriklausomybę tiesimo.
Jau atkūrus nepriklausomą Lietuvą, Vydūnas reiškė tikėjimą, kad jos gyvenime bus kuo švenčiausiai laikomasi pamatinių dorovės principų, kurių pagrindu reikštųsi žmoniškumas. Mąstytojas atidžiai sekė, kaip vystosi laisva valstybė ir kaip laikomasi jo siūlyto orientyro – žmoniškumo, ir pasitelkęs šį orientyrą vertino visų jos veiksmų kokybę ir prasmingumą. Tuose vertinimuose pirmiausia džiaugiamasi tautos kultūros augimu, jos kūrybos galių laisva sklaida, pasiektais rezultatais, bet yra ir nemažai geranoriškos kritikos negatyvių reiškinių atžvilgiu. Į juos mąstytojas žiūrėjo kaip į nulemtus slogios praeities bei augimo sunkumų ir ragino juos nuosekliai šalinti. Vydūnas buvo įsitikinęs, kad neigiamos Lietuvos gyvenimo apraiškos daugiausia yra susijusios su neteisingai suprasta laisve. Toji laisvė įsivaizduota kaip galimybė daug ką daryti nevaržomai, leisti laisvai reikštis bet kokiems polinkiams, norams, silpnybėms, kratytis atsakomybės. Tokią laisvę Vydūnas vadino „nepriklausomybe paviršiaus dalykuose“. Ji atitolinanti tikrąją – esmingąją – laisvę.
Išsamiausiai nepriklausomos Lietuvos vertinimas atsispindi Vydūno 1921–1925 m. leistame žurnale Darbymetis ir Lietuvos spaudoje: Lietuvos aide, Klaipėdos žiniose, Dienovidyje, Akademike, Naujojoje Romuvoje, Literatūros naujienose ir kitur – skelbtuose straipsniuose.


Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: